velėkla

velėklà sf. (4) NdŽ, velė́kla (1) K.Būg(Dsn), NdŽ žr. velėklė: 1. Tai gálvos – išvažiavo žlugto velėt, o velėklos nepasiėmė Srv. Eisiu rūbų velėt ant savo velėklų̃ Tvr. Pabaigus žlugtą velėt, reikia kultuve kelis kartus į velėklą supliauškint, tai žmonės pletkų nedaro LTR(Al). 2. OGLII134, NdŽ Žąsis palikom ant velėklų̃ Rdm.